Apie mus

Istorija

Vilniaus Levo Karsavino mokykla – švietimo įstaiga, kuri teikia kvalifikuotą priešmokyklinį, pradinį ir pagrindinį išsilavinimą visiems pageidaujantiems moksleiviams. Mokykla savo istoriją skaičiuoja nuo 1978 metų rugsėjo 1-osios. Tuomet dar naujame Viršuliškių mikrorajone duris atvėrė Vilniaus 46-oji vidurinė mokykla. Mokyklos direktorius Ričard Išora į mokyklą priėmė 990 moksleivių. Mokykla kasmet sparčiai augo. 1983 metais, mokyklai pradėjus vadovauti Inai Konovalovai, moksleivių skaičius išaugo iki 1309. Per 37 (1978-2015) mokslo metus mokykla išleido 35 abiturientų laidas. 112 abiturientų įteikti brandos atestatai su pagyrimu, 16 aukso ir 29 sidabro medaliai. Mokyklą baigė daug talentingų asmenybių, šiuo metu sėkmingai dirbančių mokslo, meno srityse, privačiame sektoriuje, socialinėje sferoje. 2015 metais  mokykla, išleidusi jubiliejinę 35-ąją laidą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 dienos sprendimu Nr. 1-127 buvo pertvarkyta į pagrindinę mokyklą.

Šiandien mokykloje mokosi 611 moksleivių. Juos ugdo 72 mokytojai ir neformalaus švietimo pedagogai, kurie nuolat tobulina savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose. Mokykloje puoselėjamos turimos ir kuriamos naujos tradicijos. Kiekvienais metais švenčiamos valstybinės šventės, Rugsėjo 1-osios, Paskutinio skambučio, Mokyklos dienos ir kitos šventės. Minimos pasaulinės Tolerancijos, Žemės, Teatro dienos, rengiamos sporto varžybos, moksleiviai dalyvauja įvairiuose konkursuose ir olimpiadose. Jau daug metų mokykloje vyksta tautinių mažumų mokyklų vyresniųjų klasių moksleivių kino festivalis „Kinomyška“, turtinga ir linksma Kaziuko mugė. Mokykloje susibūrę įvairūs meno ir sporto kolektyvai: ansambliai „Do-Re-Mi“, „Vesnuški“, „Šypsena“, futbolo komanda, teatro studija, „Darbščiųjų rankų“, keramikos, gitaros pradžiamokslio ir poezijos būreliai, debatų klubas.

Vilniaus Levo Karsavino mokykla – bendražmogiškomis vertybėmis savo gyvenimą grindžianti mokinių, jų tėvų ir mokytojų bendruomenė, kurioje garantuotas saugumas, kuriama aplinka – paremta bendradarbiavimu ir partneryste, kurioje siekiama atskleisti vaiko kūrybinį potencialą, individualius gabumus ir gebėjimus, rūpinamasi moksleivių motyvacijos ugdymu, užtikrinamas aukštos kokybės mokymas.

Kalendorius

2018 m. gruodžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lap    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  

Pamokų laikas

  1.     8.00 - 8.45
  2.     8.55 - 9.40
  3.   9.55 - 10.40
  4. 11.00 - 11.45
  5. 12.05 - 12.50
  6. 13.00 - 13.45
  7. 13.55 - 14.40
  8. 14.50 - 15.35

Mokyklos dienynas

Būsimo pirmoko mokyklėlė

Dalyvaujame projekte

Dalyvaujame projekte

Vaikų linija

Tėvų linija

Pranešk apie patyčias

Mūsų Facebook puslapis

Levas Karsavinas

Levas Karsavinas, žymus mokslininkas, istorikas, filosofas, poetas, gimė 1882-ųjų metų gruodžio 14-tą dieną Sankt Peterburge, teatro baleto artisto Platono Karsavino ir rašytojos Anos Karsavinos šeimoje. Būdamas dešimties įstojo į Peterburgo gimnaziją, kurią po devynerių metų baigė aukso medaliu. 1906 metais aukso medaliu baigė Peterburgo universiteto Istorijos – filologijos fakultetą ir pasiliko dirbti Visuotinės istorijos katedroje — rengėsi profesūrai. 1909 metais Levas Karsavinas išlaikė visuotinės istorijos magistro egzaminą ir pradėjo dėstyti Filologijos institute ir politechnikume. Po metų buvo komandiruotas į užsienį rašyti disertacijos — nuo liepos iki rugsėjo su šeima gyveno Paryžiuje, vėliau išvyko į Romą, rinko medžiagą Vatikane. 1913-ųjų metų gegužės 12 dieną apsigynė magistro disertaciją, o 1916 metais – daktaro disertaciją ir tapo pačiu jauniausiu profesoriumi Rusijoje.

1922-ųjų metų rugpjūčio 16-ą dieną Levas Karsavinas buvo suimtas, nuteistas ir ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti. 1927-aisiais atsisakė pasiūlymo dėstyti Oksfordo universitete ir pasirinko kvietimą dirbti neseniai įkurtame Kauno universitete, kur buvo išrinktas Humanitarinių mokslų fakulteto Visuotinės istorijos katedros profesoriumi. 1928-aisiais persikėlė į Kauną ir intensyviai mokėsi lietuvių kalbos. Kauno universitete pradėjo skaityti paskaitas ir vesti seminarus rusų kalba, o nuo 1929-ųjų metų skaitė paskaitas lietuviškai. 1940-aisiais, universitetą perkėlus į Vilnių, su šeima persikraustė į šį miestą. Dėstė universitete, skaitė paskaitas Dailės institute ir Karininkų namuose. 1944 –aisiais pasiliko Vilniuje, nors daugelis kolegų ir rusų emigrantų išvyko iš Lietuvos. Toliau dėstė universitete — skaitė estetikos istorijos kursą, buvo paskirtas Dailės muziejaus direktoriumi. 1949-ųjų liepos 9-ąją dieną Levas Karsavinas buvo suimtas ir uždarytas į kalėjimą. Kaltinimo išvadoje nurodyta, jog L. Karsavinas dalyvavo organizacijoje, „siekusioje nuversti Sovietų valdžią ir atkurti SSRS kapitalistinę santvarką”. 1950-ųjų kovo 14-ają Levas Karsavinas nuteistas 10 metų kalėti pataisos darbų lageryje. Po savaitės jam buvo paskirta tremties vieta – Abezės lageris Komijoje, prie Poliarinio rato. 1952-ųjų metų liepos 20-ąją Levas Karsavinas mirė nuo atsinaujinusios tuberkuliozės. Palaidotas Abezės lagerio kapinėse.

0

Metai patirties

0

Profesionalūs mokytojai

0

Mokinių

Trumpai apie mus

Mokyklos vertybės
  • Pagarba
  • Atsakomybė
  • Pilietiškumas
  • Bendradarbiavimas
  • Saugumas
Mokyklos misija
Levo Karsavino mokykla – tai ugdymo institucija, kurioje:

  • Teikiamas kokybiškas priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas tautinių mažumų kalba, palaipsniui integruojant valstybinę kalbą į dėstomus dalykus;
  • Vertinamas kiekvienas bendruomenės narys;
  • Puoselėjamos mokyklos vertybės ir diegiamas kultūros poreikis;
  • Sudaromos saugios ir palankios sąlygos mokinių bei mokytojų asmenybės raiškai;
  • Formuojami socialiniai įgūdžiai, ugdomas žmogus, gebantis gyventi kintančioje visuomenėje, išsaugantis savo tautos identitetą.

Mokyklos vizija

Levo Karsavino mokykla - atvira kaitai švietimo įstaiga, jungianti kūrybiškai besimokančią bendruomenę aktyviai bei sėkmingai veiklai, ir mikrorajono edukacinis kultūrinis centras, puoselėjantis slavų tautinį savitumą ir padedantis integruotis į Lietuvos socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą.

Prioritetinės sritys

  • Sėkmingas kiekvieno mokinio ugdymas (-asis);
  • Draugiškos, atviros pokyčiams, bendradarbiaujančios mokyklos kūrimas;
  • Darbas su mokyklos bendruomene, kad mokykla taptų turinčia aiškią viziją ir vertybes ugdymo įstaiga( akademiniai pasiekimai, vertybių ugdymas).